Kenkėjiškos programos, išpirkos reikalaujančios programos, sukčiavimas ir kitos techninės bei netechninės grėsmės. Galbūt šie žodžiai jums svetimi. Tačiau gerai žinoti, kad jie gali kelti pavojų jūsų kompiuteriui, mobiliajam telefonui ir kitiems prie interneto prijungtiems įrenginiams. Užpuolikai gali pasiekti jūsų banko sąskaitą naudodamiesi įvairiomis gudrybėmis ir programomis. Arba jie gali nuotoliniu būdu užrakinti ekraną arba tiesiogiai užšifruoti visą kompiuterio, mobiliojo telefono ar planšetinio kompiuterio turinį. Derybos su jais yra didelis nepatogumas, kuris gali būti gana brangus. Saugumo ekspertas Jakas Kopřiva iš bendrovės ALEF NULIS užrašė keletą pagrindinių dalykų, kurie gali padėti geriau apsaugoti įrenginį.
Apie autorių
Janas Kopřiva yra atsakingas už komandą, kuri rūpinasi kompiuterių saugumu ir saugumo incidentų stebėjimu didelėse įmonėse. Jis dirba įmonėje ALEF NULIS, kuri savo klientams ir partneriams jau daugiau nei 24 metus teikia kompleksinius technologinius sprendimus įmonių tinklų, duomenų centrų, kibernetinio saugumo, duomenų saugojimo ir atsarginių kopijų kūrimo, bet ir viešųjų debesų srityse. Janas Kopřiva taip pat moko daugelio įmonių ekspertus, kaip saugiai dirbti su duomenimis ir apsaugoti juos nuo atakų.
Nepaisant prevencijos, gali būti, kad jūsų kompiuteris bus užkrėstas virusu. Taigi pažiūrėkite Išbandykite geriausią kompiuterio antivirusinę programą.
1) Laikykitės elementarios higienos
Tai tas pats kaip ir fiziniame pasaulyje. Pirmajame lygyje saugumas visada priklauso nuo vartotojo elgesio. Kai žmogus nesiplauna rankų ir tamsoje eina į vietas, kuriose yra didelis nusikalstamumas, anksčiau ar vėliau labai tikėtina, kad jis bus apvogtas ir gali užsikrėsti nemalonia liga. Geros higienos reikia laikytis ir tinkle, kur tai galime pavadinti „kibernetine“ higiena. Vien tai gali labai apsaugoti vartotoją. Techninės priemonės labiau papildo. Todėl apskritai patartina nesilankyti rizikingose svetainėse (pvz., svetainėse, kuriose nelegaliai dalijamasi programine įranga) ir stačia galva neatidaryti nežinomų failų.
2) Pataisykite savo programas
Labai dažnas atakų šaltinis yra interneto naršyklė ir kitos prie interneto prijungtos programos. Daugelis interneto užpuolikų dažnai naudoja jau žinomas pažangių naršyklių ir programų spragas. Štai kodėl svarbu, kad programinė įranga kompiuteryje būtų atnaujinta. Tokiu būdu skylės yra taip vadinamos užtaisytos ir užpuolikai nebegali jų išnaudoti. Kai vartotojas turi pataisytą sistemą, jis yra apsaugotas nuo daugelio atakų nieko nedarydamas.
Paprastam namų vartotojui, jei išleidžiamas naršyklės, „Acrobat Reader“, „Flash“ ar kitos programinės įrangos naujinimas, paprastai verta jį įdiegti. Tačiau taip pat reikia būti labai atsargiems, kad ekrane neatsirastų netikras pranešimas apie atnaujinimą, o tai, priešingai, gali būti labai rizikinga, nes per jį žmonės gali parsisiųsti ką nors žalingo savo kompiuteriui.
3) Atkreipkite dėmesį ir į įprastus el. laiškų priedus
Daugumai paprastų vartotojų vienas pagrindinių galimo pavojaus šaltinių yra el. Pavyzdžiui, jie gali gauti pranešimą, kuris atrodo kaip pranešimas iš banko, tačiau jame esanti nuoroda gali būti nukreipta į užpuoliko sukurtą puslapį, o ne į banko svetainę. Paspaudęs nuorodą vartotojas bus nukreiptas į svetainę, per kurią užpuolikas gali išgauti iš vartotojo konfidencialius duomenis arba pradėti kokią nors kibernetinę ataką.
Taip pat el. laiško priede gali būti kenkėjiško kodo arba kodo, kuris atsisiunčia kompiuteriui žalingo dalyko. Šiuo atveju, be antivirusinės programos, vartotoją apsaugos sveikas protas. Jei tai kam nors ateis informace apie tai, kad loterijoje laimėjo daug pinigų, į kurią jis niekada nepirko bilieto, o jam tereikia užpildyti pridedamą anketą, tikėtina, kad kažkas iššoks iš tos pačios „anketos“, kai vartotojas ją atidarys . Dar prieš spustelėjus iš pažiūros nekenksmingus priedus, tokius kaip pdf ar excel failai, todėl patartina pagalvoti, nes su jų pagalba užpuolikai gali nuveikti ir labai nemalonių dalykų su kompiuteriu.
Įtartinus priedus taip pat galima patikrinti viešai prieinamuose skaitytuvuose prieš juos atidarant ir jie gali padaryti negrįžtamą žalą. Vienas iš jų yra, pavyzdžiui www.virustotal.com. Tačiau čia būtina atsižvelgti į tai, kad duotas failas ir jo turinys ir toliau bus viešai prieinami šios paslaugos duomenų bazėje.
Taip pat pravartu žinoti, kad paprasčiausias elektroninio laiško skaitymas dažniausiai nieko žalingo nesukelia. Spustelėti nuorodą arba atidaryti priedą yra pavojinga.
4) Saugokitės automatinio nuorodų spustelėjimo ir patikrinkite el. laiškų kilmę
Be abejo, taip pat patartina susilaikyti nuo neapgalvoto nuorodų spustelėjimo el. laiškuose, ypač jei vartotojas nėra 100% tikras, kad el. laiškas tikrai yra nuo siuntėjo, kuriuo jis teigia esantis. Geriau yra rankiniu būdu į naršyklę įvesti nurodytą nuorodą, pavyzdžiui, el. bankininkystės adresą. Jei atkeliauja kas nors, kas atrodo galimai įtartina, verta kitu ryšio kanalu patikrinti, ar vartotojas, draugas ar bankas, iš tikrųjų jį atsiuntė. Iki tol nieko nespauskite. Užpuolikai taip pat gali apgauti el. laiško siuntėją.
5) Naudokite antivirusinę ir ugniasienę, net nemokamas versijas
Pravartu žinoti, kad operacinėje sistemoje dažnai jau yra antivirusinė ir ugniasienė. Dauguma vartotojų naudoja „Microsoft“ operacines sistemas. Kai kurios naujesnės versijos Windows jie jau turi gana gerą antivirusinę apsaugą. Tačiau tikrai nepakenks gauti papildomą apsaugą, pavyzdžiui, geresnę ugniasienę, antivirusinę, anti-ransomware, programinės įrangos IPS ir kitą galimą apsaugą. Tai priklauso nuo to, kiek žmogus išmano technologijas ir ką daro su savo įrenginiais.
Tačiau jei grįžtume prie paprasto vartotojo, antivirusinė ir ugniasienė yra svarbios. Jei operacinėje sistemoje jų nėra arba vartotojas nenori pasikliauti integruotais įrankiais, juos galima įsigyti papildomai – tiek komercinių, tiek nemokamų ar net atvirojo kodo versijų.
6) Apsaugokite ir savo mobiliuosius įrenginius
Saugant duomenis pravartu pagalvoti ir apie mobiliuosius įrenginius. Jie taip pat yra prijungti prie interneto ir juose turime daug svarbios ir konfidencialios informacijos. Yra daug grėsmių, kurios nukreiptos į juos. Pasak „McAfee“ bendrovės, kuri, be kita ko, sprendžia kenkėjiško kodo problemą, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo aptikta beveik du milijonai naujų tipų kenkėjiškų programų, skirtų mobiliesiems telefonams. Juose iš viso registruojama per 25 mln.
Apple operacinė sistema yra taip užrakinta ir ribotai sukurta, kad apriboja programoms suteiktas parinktis ir taip iš esmės apsaugo duomenis pati. Jis taip pat kartais parodo tam tikrą pažeidžiamumą, tačiau paprastai tai suteikia Apple geras saugumas, nereikalaujant papildomos antivirusinės ar kitų saugos programų. Jei vis dėlto iOS ji nebus atnaujinta ilgai, aišku, ji tokia pat pažeidžiama kaip ir bet kuri kita sistema.
U Androidtai sudėtingiau. Daugelis telefonų gamintojų modifikuoja šią plačiausiai naudojamą operacinę sistemą, o tai apsunkina atnaujinimus. Android vartotojams paprastai suteikia šiek tiek daugiau leidimo nei iOS ir mobiliuosius įrenginius su operacine sistema Android jie taip pat yra tikrai dažnas atakų taikinys. Dėl šių priežasčių prasminga Androidapsvarstykite antivirusinę ar kitą panašią apsaugą.
7) Atsarginė kopija
Galiausiai dera pridėti dar vieną svarbų patarimą. Tai gali atrodyti akivaizdu, tačiau daugelis vartotojų tai pamiršta, o kai jie prisimena, gali būti per vėlu, nes jų įrenginys gali būti nulaužtas, o duomenys užrakinti, ištrinti arba užšifruoti. Šis patarimas yra tiesiog atsarginės informacijos, kuri jums vertinga, kopijavimas. Geriausia turėti duomenų atsargines kopijas kelis kartus ir keliose vietose, geriausia debesyje ir fiziškai.
